Apie naujosios bibliotekos projektą
Kodėl reikėjo naujos bibliotekos?
Idėja apjungti Vilniaus jėzuitų gimnazijos ir jėzuitų vienuolyno bibliotekas ir padaryti šiuos išteklius prieinamus visuomenei jėzuitams gimė jau senokai. Tiek gimnazijos, tiek jėzuitų bibliotekos jau seniai buvo išaugusios savo marškinėlius – nei viena, nei kita neturėjo reikiamo ploto tinkamai pritaikytų patalpų. Gimnazijos biblioteka, pradėjusi veikti, kaip ir gimnazija, prieš 25 metus, išgyveno ne vieną metamorfozę ir kraustymąsi: pirmiausia įkurta antrame mokyklos aukšte (dabar - informacinių technologijų kabinetas), 1997 m. buvo perkelta į šalia gimnazijos esantį pastatą, 2011 m. darsyk perkraustyta į gimnazijos pagrindinį pastatą, nedidelę 62 kv.m. patalpą. Joje kokybiškai mokytis vienu metu tegalėjo 12 asmenų, kuomet viso mokosi virš 800 mokinių ir dirba virš 100 darbuotojų. Pati jėzuitų biblioteka daugelį metų kūrėsi viename svarbiausių jėzuitų vienuolyno komplekso pastatų – kolegiume arba profesų name (istoriškai skirtas vyresniesiems vienuoliams gyventi ir kilmingiems pasauliečiams laikinai apsistoti), 4 aukšte. Knygų gausa savo svoriu darė neigiamą įtaką seno pastato struktūrai ir didesnė bibliotekos plėtra čia nebuvo įmanoma. Biblioteka buvo uždaro tipo – ja naudojosi tik patys jėzuitai ir tam tikri akademinės visuomenės nariai, besidomintys jėzuitiškuoju paveldu. Tad idėja sujungti bibliotekas ir įkurti jas tam skirtame pastate, užtikrinant prieinamumą platesnei visuomenei, pagreitį įgavo 2012 m. Buvo parengtas techninis projektas ir 2016 m. rudenį rytiniame Vilniaus jėzuitų vienuolyno pastatų ansamblio kieme pradėjo kilti naujasis bibliotekos pastatas, kurio architektūriniai sprendiniai šiuolaikiškai atkartoja kažkada čia stovėjusio ūkinio pastato (dviaukštės vežiminės) siluetą.
Naujoji gimnazijos biblioteka drąsiai peržengia tipinės mokyklos bibliotekos ribas – čia kuriame modernią, kūrybiškumą skatinančią pažinimo ir edukacinę erdvę mokyklos bendruomenei – nevaržančią, atvirą, estetišką ir funkcionalią. Esant poreikiui ši erdvė lengvai pertvarkoma ir pritaikoma individualiam ar grupiniam ugdymosi procesui, edukaciniams eksperimentams, jaukiems susibūrimams, saviugdai, bendravimui ir turiningam laisvalaikiui.
Naujasis bibliotekos pastatas yra dviejų aukštų: pirmame aukšte - pagrindinė bibliotekos/skaityklos erdvė (lengvai pritaikoma konferencijoms, susibūrimams), jaukios patalpos grupiniams darbams, lauko terasa į vidinį kiemelį; antrame aukšte erdvės pritaikomos individualiam bibliotekos lankytojų darbui. Pastato rūsyje - garso, vaizdo ir foto studijos, nedidelė kino salytė, fondų saugyklos, laisvalaikio erdvės. Per rūsį užtikrinamos požeminės jungtys su kitais ansamblio pastatais (bažnyčia ir gimnazija).
Kaip šis projektas atrodo platesnės jėzuitų misijos kontekste?
Jėzaus draugiją (trumpinys – SJ) 1540 metais įkūrė Šv. Ignacas Lojola. Nuo pat pradžios šis vienuolinis ordinas didelį dėmesį skyrė švietimui. Pažymėtina, kad jėzuitų rūpestis buvo sutelktas ne tik į pačias švietimo įstaigas, bet ir šalia jų ar jų sudėtyje veikusias bibliotekas.
Lietuvoje Jėzaus draugijos misija švietimo srityje labiausiai žinoma nuo XVI a., jėzuitams įsteigus Vilniaus kolegiją, dabar žinomą Vilniaus Universiteto vardu. Šiandieninės Lietuvos švietimo srityje veikia trys tėvų jėzuitų įsteigtos švietimo įstaigos: Vilniaus ir Kauno jėzuitų gimnazijos bei Šiaulių jėzuitų mokykla. Mokyklų pagrindinis tikslas - ugdyti asmenis, atsidavusius kitiems, gebančius lavintis visą gyvenimą ir puoselėjančius tikėjimo, mokslo ir kultūros dialogą modernioje visuomenėje.
Bibliotekos pastate įkurdinami kartu Vilniaus jėzuitų gimnazijos bei Lietuvos jėzuitų biliotekų fondai taps atviri ir visuomenei, besidominčiai jėzuitų kultūriniu ir intelektualiniu paveldu. Bibliotekos erdves prasmingai papildys kun. Antano Saulaičio SJ surinkti spalvingi eksponatai iš jėzuitų misijų, pasiekusių beveik 40 pasaulio kraštų. Šie eksponatai pasakoja misijų prasmę, neleis užmiršti žymiausių jėzuitų misionierių, kurie kitų kultūrų žmonėms nuo XVI a. nešė „tikėjimą, kuris nepažeidžia vietos žmonių teisių ir papročių“, skleidė meno ir mokslo žinias, puoselėjo tarpreliginį dialogą.
Bibliotekos projekto įgyvendinimo chronologija:
2012-2015 m. Parengti projektiniai pasiūlymai, atlikti archeologiniai tyrimai, parengtas ir patvirtintas techninis projektas (architektas Ramūnas Buitkus, UAB „Senamiesčio projektai“), gautas leidimas vykdyti statybos darbus.
2016 m. Iškasti čia kažkada stovėjusių pastatų rūsiai, išbetonuotos ir hidroizoliuotos perdangos virš rūsių, išmūrytos pastato sienos, paklotos aukštų perdangos, uždengtas pastato stogas.
2017 m. Įrengtos požeminių jungčių su gimnazija ir bažnyčia konstrukcijos, sumontuoti pastato langai ir durys, pastate įrengiamos santechnikos sistemos (vandentiekio, nuotekų, šildymo, vėdinimo, vėsinimo), atliekami elektros instaliacijos darbai, vykdomi vidaus ir išorės sienų tinkavimo, grindų betonavimo darbai, remontuojama vienuolyno pastatų ansamblio tvora (iš Šv. Kazimiero gatvės pusės), tvarkomas vidinis kiemas.
Sudėtingiausiems statybos darbams einant į pabaigą, 2017 m. rugpjūčio mėnesį pradėjome bendradarbiauti su architektų komanda INBLUM, kuriančia mūsų bibliotekos interjerą. Interjero projektavimo procesą pradėjome kūrybinėmis dirbtuvėmis, įvykusiomis 2017 m. rugpjūčio 24 d. gimnazijos stovyklavietėje Guopstose. Šių dirbtuvių tikslas buvo įtraukti bendruomenės narius į aktyvią diskusiją ir bibliotekos interjero projektavimo procesą, išgryninti mūsų poreikius ir idėjas apie tai, kokia veikla turi vykti bibliotekoje (erdvių funkcijos), kas bus erdvių pagrindiniai naudotojai ir kaip užtikrinti funkcijų ir naudotojų tarpusavio ryšių suderinamumą. Kūrybines dirbtuves architektai organizavo, pasitelkdami strateginį žaidimą, kuris yra plačiai naudojamas Vakarų Europos architektų kaip būdas įtraukti bendruomenę į viešųjų pastatų projektavimo procesą, išsigryninant viziją ir projektavimo tikslus. Po kūrybinių dirbtuvių sekė kūrybinių dirbtuvių grįžtamojo ryšio pristatymas – 2017 m. rugsėjo 18 d. architektai apibendrinę visas mūsų išsakytas idėjas ir mintis, pateikė pagrindinių erdvių funkcijų bei naudotojų sąsajų principines schemas. Remiantis šiais apibendrinimais architektai parengė Interjero koncepciją. Labai džiugu, kad grįžtamojo ryšio pristatyme dalyvavo ir mokinių atstovė Monika, kuri pateikė puikių minčių ir idėjų dėl mūsų bibliotekos vizijos ir vietos mokinių gyvenime.
2018 m. baigtos įrengti pastato vandentiekio, nuotekų, šildymo, vėdinimo ir vėsinimo sistemos, atlikta elektros instaliacija, išlietos betono grindys visuose aukštuose. Atlikti seno mūro sienų tvarkymo darbai rūsyje, pradėti vykdyti vidaus apdailos darbai.
2019 m. pavasarį baigti vidaus apdailos darbai. Vykdomi ES fondų lėšomis iš dalies finansuojami pastato įrengimo darbai: rugpjūčio mėn. pastate sumontuoti šviestuvai ir įrengta moderni apšvietimo valdymo sistema; rugsėjo-spalio mėn. atlikti akustinių plokščių montavimo darbai pastato rūsyje (garso studijoje, video/foto studijoje, kino salytėje).
2020 m. toliau vykdėme ES fondų lėšomis iš dalies finansuojamų projektų įrangos ir baldų pirkimus. Sutvarkytas pastato gerbūvis.
Į Bibliotekos statybos projektą investuota virš 850 tūkst. Eur, iš kurių didžiąją dalį skyrė Lietuvos jėzuitai, pasitelkdami savo ilgamečių geradarių paramą. Beveik 300 tūkst. Eur šiam projektui surinko Vilniaus jėzuitų gimnazija, nuo 2012 m. lėšas investicijoms kaupusi iš rėmėjų paramos, sukaupto mokesčio už mokslą ir 2% paramos lėšų. Šiais pinigais pavyko įgyvendinti pastato statybos etapą, t.y. atlikti pagrindinius pastato statybos, vidaus ir lauko tvarkomuosius darbus. Dviejų ES lėšomis iš dalies finansuojamų projektų įgyvendinimas 2018-2020 m. padėjo sukurti naujose patalpose jaukias ir funkcionalias erdves, įsigyjant baldus, technologinę, kompiuterinę įrangą, edukacines priemones (projektų numatoma pabaiga - 2022 m.).
2020 m. rugsėjo mėn. 11-12 d. naujoji biblioteka atvėrė duris bendruomenei jau kaip LOJOTEKA. Edukacinis medijų centras. Simboliškai bibliotekos atidarymas tapo jubiliejine gimnazijos atkūrimo 25-ių metų šventės dovana. Visuomenei Lojoteka duris
atvėrė 2022 m.