Vilniaus jėzuitų gimnazijos mišrus choras „Krantas“ pirmąjį savo muzikinį sezoną pradėjo skaičiuoti dar 1997-1998 metais. Choro įkūrėjas ir ilgametis vadovas – dirigentas, kompozitorius Leonidas Abaris.

Nuo pat choro gyvavimo pradžios iki šių dienų choras puoselėja akademinio dainavimo bei repertuaro tradicijas. Propaguoja ir atlieka lietuvių bei užsienio kompozitorių klasikinius bažnytinės ir pasaulietinės chorinės muzikos kūrinius, tačiau į savo repertuarą vis dažniau ir aktyviau įtraukia šiuolaikinės lietuvių, Europos bei vakarų šalių chorines muzikos kompozicijas.

Nepaisant chorinės muzikos repertuaro ar žanriškumo, pagrindinis choro tikslas yra kokybiškas, profesionalus, meniškas bei veržlus chorinės programos atlikimas – pristatymas tiek jaunam, tiek brandžiam klausytojui.

Choras „Krantas“ aktyviai dalyvauja miesto ir respublikiniuose renginiuose, koncertuoja įvairiausiose erdvėse, gieda šv. Mišiose bei gimnazijos organizuojamuose renginiuose.

Choro meno vadovė ir dirigentė – Neringa Sidaugaitė
Koncertmeisterė – Renata Marcinkutė Lesieur

Sekite chorą Facebook tinkle.

Keletas choristų minčių apie chorą ir buvimą jame:

• Nuo pat pirmos klasės dainavau chore, tačiau dar nesu buvusi dalimi tokio choro, kuris turėtų tokią puikią, palaikančią bendruomenę ir aukštą lygį. Čia jaučiuosi kaip būryje draugų : )
• Man choras – tai vieta, kurioje galiu augti ir tobulėti tiek muzikine, tiek bendrąja, emocine prasmėmis. Čia tau tenka išmokti pasitikėti tiek šalia esančiu, tiek savimi pačiu, bei leisti abiems klysti, nes tik taip visi kartu galime mokytis ir judėti į priekį. Šalia viso to, būdamas chore išmoksti būti ne tik dėl savęs, bet ir dėl kito, pradedi suprasti, kad tavo veiksmai paveiks ne tik tave, bet ir visą tavo komandą – chorą. Tai ugdo kitokį požiūrį ir į patį gyvenimą bei aplinką už choro ribų.
• Choras suburia, nuramina. Dainuojant kartu jauti vienybę su žmonėmis, kuriuos vis labiau pradedi pažinti būtent dėl šiltų susitikimų choro repeticijose. Čia gera būti, dainuoti ir kartu kurti muziką. O gražiausia yra tai, kai įdėdami daug darbo, pamatome savo pačių rezultatą, jog iš tiesų sugebame ne tik susiklausyti, bet kartu pajausti muziką ir ją išdainuoti...
• Choras „Krantas“ man yra neatsiejama kasdienybės dalis. Dainuoti čia gera, kadangi choristai - bendruomeniški ir motyvuoti žmonės, kuriuos visuomet sieja bendrų tikslų siekimas, geranoriškumas bei puiki nuotaika!
• Pagrindinė mano varomoji jėga – kad čia jaučiuosi svarbi.
• Man choras yra bendruomenė, kuria gali pasitikėti, kurios nariai yra kaip viena šeima.
• Kaip pamilau chorą?
  Prisimenu, kai dainuojant mokyklos kalėdinėse mišiose dingo elektra ir turėjome tęsti a cappella, šviečiant žvakėms ir kunigams kalbant nebe į mikrofonus, o miniai. Mes, choristai, susižvalgėme, susiklausėme ir dainavome toliau. Įvyko stebuklas. Skambėjo nebe vien mūsų balsai, dainavo ir ore pynėsi mūsų širdys. Tai buvo pačios gražiausios mišios mano gyvenime, choristų akyse mačiau ašaras, kūnu ėjo šiurpuliukai ir tą akimirką pajutau, ką reiškia būti choro dalimi. Dalimi kažko didesnio. Dalimi to, ką gali pajusti tik širdimi.”
• Iki šiol atsimenu praeitais metais vykusį jungtinį chorų koncertą Jonų bažnyčioje. Tai buvo ne tik nuostabiai praleistas vakaras bei proga pamuzikuoti, bet ir unikali galimybė pajusti vienybę su kitomis Lietuvos mokyklomis bei jų chorais.