Kurti krikščionišką bendruomenę

Vilniaus jėzuitų gimnazija savo pradžią sieja su Vilniaus jėzuitų kolegija, įsteigta 1570 m. Jėzuitų archyve Romoje išliko kolegijos atidarymo iškilmių programa, kurioje sakoma: „Kuo religingesnius, išmintingesnius ir kuo labiau išsilavinusius patarėjus bei piliečius turės valstybė, tuo geriau ir sėkmingiau galės būti tvarkoma.” Vienas iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos tikslų – kurti bendruomenę, alsuojančią evangeline meilės ir laisvės Dvasia, kuri padėtų visapusiškam jauno žmogaus ugdymui(si). Tokioje bendruomenėje gali laisvai skleistis talentai, gimti atsakomybės už save, kitus bei pasaulį jausmas, bręsti atjauta bei karitatyvinė veikla. 

Šalia akademinės veiklos, neatskiriama gimnazijos gyvenimo dalis yra sielovada. Sielovados veikla siekiama ugdyti krikščioniškąjį dvasingumą, puoselėjantį tarpusavio bendrystę ir atjautą. Minėta veikla apima liturgijas, religines šventes, rekolekcijas, stovyklas, kitus renginius. 

Didelį ir svarbų vaidmenį ugdant bendruomeniškumą gimnazijoje turi religinė patirtis. Kryžiaus simbolis, kurį naudojame, išreiškia mūsų tikėjimą Kristumi, t. y. tikėjimą, kad pergalę švęs ne egoizmas ar mirtis, bet Meilė ir Gyvenimas. 

Mokomės vertinti mažus dalykus, gyvenimą priimti kaip dovaną, už jį dėkoti, kaip tai darė Kristus. Į Išganytojo gyvenimo paslaptis gilinamės rekolekcijomis, jas švenčiame liturgijomis. Tarpusavio bendrystę išgyvename maldoje, labdaros akcijose, socialinėje veikloje, stovyklose.
 

Puoselėti tikėjimą ir siekti teisingumo

Krikščionišku požiūriu tikėjimas ir teisingumas yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Jėzuitų parengtame dokumente  Ignaco pedagogika: praktinis pritaikymas sakoma, kad „naujajai pasaulio teisingumo, meilės ir taikos bendruomenei reikia kompetentingų, apsišvietusių, sąžiningų ir gailestingų vyrų bei moterų, pasiruošusių priimti ir remti visa tai, kas yra tikrai humaniška, pasiryžusių dirbti dėl visų tautų laisvės ir orumo, noriai bendradarbiaujančių su kitais žmonėmis, pasišventusiais visuomenės ir jos struktūrų atnaujinimui“. Siekiama, kad mokyklos bendruomenė ieškotų asmeninio ryšio su Kristumi, kad jis taptų draugu ir vadovu.

Ignaciškasis dvasingumas