Priėmimas į 9 (I gimnazijos) klasę

Stojantiems į Jėzuitų gimnazijos I klasę mokėtina

Mokomųjų dalykų programos
2025–2026 m. m.

TIKYBA

  • gebėti argumentuotai kalbėti apie tai, kas daro žmogų laimingą;
  • mokėti paaiškinti, kokie žmonių santykiai ir gyvenimo tikslai yra kilnūs, tvarūs ir skvarbūs;
  • mokėti apibūdinti žmogaus troškimus ir juos susieti su Kristaus Evangelija;
  • žinoti Kristaus Gerosios Naujienos esmę, mokėti ją paaiškinti;
  • žinoti, ką skelbė apaštalas Paulius ir kuo tikėjo pirmieji krikščionys;
  • žinoti, kas yra sakramentai, kodėl jie svarbūs;
  • mokėti paaiškinti Kristaus vaidmenį besivystančioje visatoje;
  • suprasti 10 visuotinius principus iš Dešimt visuotinių principų, paaiškintų knygoje „Didieji klausimai jaunimui“;
  • mokėti paaiškinti „sidabrinę“ ir „auksinę taisyklę“;
  • mokėti paaiškinti Dosnumo principą;
  • suprasti vertybinio ugdymo svarbą Jėzuitų gimnazijoje;
  • žinoti šv. Ignaco Lojolos ir šv. Stanislovo Kostkos pagrindinius biografijos faktus;
  • atsižvelgiant į gimnazijos pobūdį, mokėti pagrįsti savo apsisprendimą joje mokytis.

* Ruošiantis  integruotam testui, rekomenduojame skaityti knygą „Didieji klausimai jaunimui“.
1, 2, 3, 4 (70–79 puslapiai), 5, 7 skyrius. Ją galite įsigyti svetainėje Patogu pirkti: http://www.patogupirkti.lt/knyga/Didieji-klausimai-jaunimui-serija-Siekiantiems-begalybes.html

Taip pat knygelę Ad majora natus sum, kurios PDF laikmeną galite atsisiųsti

LIETUVIŲ KALBA IR LITERATŪRA

Skaitymas, literatūros (kultūros) pažinimas

  • Suprasti platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimančius grožinius ir negrožinius tekstus. Daryti teksto visumą apibendrinančias išvadas: remiantis tiesiogiai pasakytais dalykais ir potekste, nurodyti teksto tikslą, temą, problemą, konfliktą, formuluoti pagrindinę mintį. Atpažinti aiškiai tekstuose teigiamas visuotines vertybes.
  • Suprasti, kad to paties teksto interpretacijos gali būti įvairios, svarbu, kad jos būtų pagrįstos tekstu.
  • Skirti faktą ir nuomonę. Analizuoti, kaip tekstuose kuriama prasmė: aptarti pasakojimo ar kalbėjimo situaciją, vaizduojamojo pasaulio elementus. Aptarti, kaip kalbinės raiškos ir komponavimo priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui.
  • Suprasti, kad teksto raiška priklauso nuo tikslo (informuoti, paaiškinti, sudominti, įtikinti), adresato (suaugęs žmogus, jaunuolis, vaikas; gerai išmanantis temą, menkai išmanantis temą).
  • Atpažinti funkcinius stilius (aptaria buitinį, publicistinį, meninį ir dalykinį stilius), skirti meninį stilių nuo dalykinio stiliaus.
  • Atpažinti tekste esminius literatūros rūšių ir kai kurių žanrų (apsakymo (novelės), romano, poemos, baladės, tragedijos, dramos) požymius.
  • Skirti autorių, pasakotoją, lyrinį .
  • Paaiškinti aprašymų paskirtį pasakojime (pvz., veikėjo paveikslo, veiksmo aplinkos kūrimo priemonė), nurodyti veikėjų paveikslų kūrimo būdus.
  • Atpažinti ir suprasti sąvokas / meninės raiškos priemones: alegoriją, ironiją, inversiją, pakartojimą, aliteracijas, asonansus, epitetą, personifikaciją, deminutyvą, simbolį, , atomazgą, baladę, dialogą, dramą, dramatizmą, epą, epiką, epiškumą, intrigą, ironiją, komediją, komizmą, kompoziciją, konfliktą, kontrastą, lyriką, lyrinį aš, lyrizmą, metaforą, monologą, novelę, pakartojimą, paralelizmą, pasakotoją, poemą, remarkas, retorinį klausimą, retorinį kreipinį, retorinį sušukimą, romaną, siužetą, tragediją, tragizmą, veiksmo eigą, vyksmą, žanrą.

Rašymas

  • Komponuoti tekstą laikantis trinarės struktūros reikalavimų (įžanga, dėstymas, pabaiga). Tinkamai komponuoti pastraipas (teiginys, argumentai, dalinė išvada). Atpažinti logiškus ir nelogiškus argumentus.
  • Taikyti daugumą rašybos, skyrybos, gramatikos taisyklių: kalbos dalių rašyba, žodžių kaitymo ypatybės, ilgosios ir trumposios balsės, priebalsė j, nosinės raidės šaknyje, priešdėlyje, galūnėje, supanašėję priebalsiai, linksniuojamųjų kalbos dalių galūnės, veiksmažodžiai ir jų formos, sudurtiniai žodžiai, žodžių rašymas kartu ir atskirai; sakinio struktūra, sakinio dalys, skyryba; vientisinis sakinys (pažyminiai, aplinkybės, vienarūšės sakinio dalys, įterpiniai, kreipiniai), sudėtinis sakinys (sujungiamasis, prijungiamasis, bejungtukis). (Remiamasi Privalomosiomis skyrybos taisyklėmis, patvirtintomis 2019 m. lapkričio 7 d. Nr. N-8 (178)).

 

Kalbos pažinimas

  • Skirti tvirtapradę ir tvirtagalę priegaides, kirčiuoti ilguosius ir trumpuosius skiemenis, kirčiuoti linksnių formas, kai nurodyta kirčiuotė, taikyti priešpaskutinio skiemens, žodžio galo kirčiavimo taisykles.
  • Laikytis leksikos normų (nevartoti neteiktinų žodžių, tarptautinius žodžius, terminus, archaizmus vartoti tinkama reikšme ir tinkamame kontekste).
  • Skirti visas kalbos dalis tekste, paaiškinti jų gramatinius požymius, tinkamai jas vartoti; nagrinėti žodžius žodžių dalimis.
  • Taisyklingai vartoti žodžių junginius (atstovauti kam?, atitikti ką? atsisakyti ko? domėtis kuo?, prisitaikyti prie ko?, turtingas ko?).

Užduotys rengiamos atsižvelgiant į Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų reikalavimus. Formos gali būti įvairios.

 

MATEMATIKA

Skaičiai ir skaičiavimai

  • Natūraliųjų skaičių dalumas, dalumo iš 2, 3, 4, 5, 10 ir 100 požymiai ir jų taikymas; skaičiaus daliklis, skaičiaus kartotinis; pirminis skaičius, sudėtinis skaičius; lyginis skaičius, nelyginis skaičius, didžiausias bendrasis daliklis, mažiausias bendrasis kartotinis. Sudėtinio skaičiaus skaidymas pirminiais dauginamaisiais.
  • Sveikieji ir trupmeniniai skaičiai. Priešingų ir atvirkštinių skaičių sąvokos. Veiksmai su šiais skaičiais. Racionaliųjų skaičių palyginimas, apvalinimas nurodytu tikslumu.
  • Veiksmai su racionaliaisiais skaičiais ir jų savybių taikymas sprendžiant įvairaus konteksto uždavinius.
  • Laipsnis su natūraliuoju ir sveikuoju rodikliu. Laipsnių su vienodais pagrindais ir laipsnių su skirtingais pagrindais, bet tokiais pačiais rodikliais daugybos ir dalybos, taip pat laipsnio kėlimo laipsniu veiksmai. Lygybė , kai nelygu 0. Veiksmų atlikimo tvarka reiškinyje, kai jame yra ir laipsnių.
  • Kvadratinė šaknis. Kubinė šaknis. Teigiamo skaičiaus įkėlimas į pošaknį ir iškėlimas prieš šaknies ženklą. Veiksmai su kvadratinėmis ir kubinėmis šaknimis.
  • Finansiniai skaičiavimai. Uždaviniai, kai skaičius ar dydis kelis kartus tam tikru procentų skaičiumi padidinamas arba sumažinamas.

Reiškiniai, lygtys, nelygybės, sąryšiai ir funkcijos

  • Tapatūs reiškinių pertvarkymai. Veiksmai su daugianariais (sudėtis, atimtis, daugyba). Daugianarių skaidymas dauginamaisiais. Greitosios daugybos formulės.
  • Pirmojo laipsnio lygtys (įeina ir lygtys, kai nėra sprendinių arba sprendiniai visi skaičiai).
  • A(x) B(x) = 0  pavidalo  lygtys, kur A(x) ir B(x) – pirmojo laipsnio dvinariai. Nepilnos kvadratinės lygtys (ax² + bx = 0; ax² + c = 0).
  • Tiesinių lygčių su dviem kintamaisiais sistemos, jų sprendimas grafiniu, keitimo ir sudėties būdais.
  • Pirmojo laipsnio nelygybės, dvigubosios nelygybės. Nelygybių sistemos. Sprendinių užrašymas intervalu ir vaizdavimas skaičių tiesėje. Uždaviniai, kai prašoma atrinkti tam tikras sąlygas tenkinančius nelygybių sprendinius.
  • Realioje situacijoje sukurti tinkamą modelį: reiškinį, lygtį ar nelygybę. Spręsti nesudėtingus judėjimo ir darbo uždavinius.
  • Tiesioginio ir atvirkštinio proporcingumo ir tiesinio sąryšio samprata praktinio turinio uždaviniuose.
  • Proporcija, pagrindinė proporcijos savybė. Mastelis.
  • Realiųjų skaičių aibės sandara: natūralieji, sveikieji, racionalieji, iracionalieji skaičiai (pagrįsti ir užrašyti, kuriai skaičių aibei priklauso ar nepriklauso įvairūs skaičiai).
  • Įvairaus konteksto probleminiai, loginiai uždaviniai, kuomet reikia surasti, atsirinkti skaitinę informaciją, išskaidyti uždavinį į dalis, performuluoti uždavinį, taikyti kelis veiksmus, sudaryti skaitinį reiškinį, lygtį, lygčių sistemą arba nelygybę.

Geometrija, matai ir matavimai

  • Kryžminių ir gretutinių kampų savybės. Kampų, gautų lygiagrečias tieses perkirtus kirstine, savybes.
  • Įvairiakraštis, lygiašonis, lygiakraštis trikampiai. Lygiašonio ir lygiakraščio trikampių savybės. Trikampio aukštinė, pusiaukampinė, pusiaukraštinė.. Trikampių lygumo požymiai Trikampio nelygybės taikymas. Trikampio kampų suma.
  • Statusis trikampis. Pitagoro teorema. Statinio, esančio prieš 30 laipsnių kampą, savybės taikymas. Pitagoro teorema taikoma atstumui tarp dviejų taškų koordinačių plokštumoje apskaičiuoti.
  • Keturkampių: kvadrato, stačiakampio, lygiagretainio, rombo, trapecijos savybės. Keturkampio kampų suma.
  • Trikampio ir trapecijos vidurio linija: apibrėžtis ir savybės.
  • Erdvės figūros: stačiakampis gretasienis, ritinys, kūgis. Nesudėtingais atvejais taikyti plokštumos figūrų savybes erdvės figūrų elementų dydžiams apskaičiuoti.
  • Perimetras, plotas, tūris. Taikyti apskritimo ilgio formulę; skritulio, trikampio, lygiagretainio, rombo ir  trapecijos ploto formules; kubo, stačiakampio gretasienio, ritinio tūrio formules.
  • Smulkinti ir stambinti laiko, greičio, bei metrinius ilgio, ploto, tūrio, talpos matavimo vienetus.
  • Įrodyti, pagrįsti planimetrijos teiginius.

Statistika ir tikimybės

  • Skaityti informaciją pateiktą įvairiomis diagramomis ir lentelėmis. Vertinti ir interpretuoti duomenis.
  • Apskaičiuoti kiekybinių duomenų vidurkį, modą ir medianą iš duomenų (dažnių) lentelės ar stulpelinės diagramos
  • Įvykio sąvoka (galimų baigčių rinkinys). Vieno, dviejų etapų bandymai (stochastiniai bandymai) ir su jais susiję nesutaikomi įvykiai. Galimybių medžiai ir galimybių lentelės. Daugybos taisyklė dviejų etapų bandymų baigčių skaičiui rasti. Elementarusis, būtinasis, negalimasis įvykiai. Formulės Įvykiui priešingas įvykis, įvykio ir jam priešingo įvykio tikimybių sąryšis.

ANGLŲ KALBA

Skaitomo teksto supratimas

Pasirenkant skaitymo būdą suprasti autentiškus, sudėtingesnės struktūros informuojamojo, pasakojamojo, aprašomojo, taip pat mišriojo tipo tekstus. Suprasti tekstų, kuriuose reiškiamas požiūris į kasdienius įvykius, pagrindinę informaciją ir mintį. Rasti reikiamą informaciją. Detaliai suprasti pasakojimus apie kasdienius įvykius. 

Temos

  • Apie save (charakteris, būdas, šeima, veikla, nuotaikos, įsitikinimai ir kt.)
  • Gyvenimo sąlygos (namai ir jų aplinka, kambarys, ir kt.)
  • Jaunimo gyvenimas (laisvalaikis, sportas, žmonių santykiai ir kt.)
  • Dienos įvykiai/aktualijos 
  • Kelionės, paslaugos, aptarnavimas (miestai, šalys, viešbučiai,  ir kt.)
  • Mokymasis, ateities planai
  • Šiuolaikinių informacijos priemonių (televizija, radijas, spauda, reklama, internetas, kompiuteris) ir kitų informacinių technologijų naudojimas mokantis užsienio kalbų.
  • Kultūra ir menas
  • Visuomenė ir valstybė (kalbos šalies arba šalių visuomeninio gyvenimo bruožai, demokratija, religijos, šventės ir tradicijos ir kt.)
  • Žmogus ir aplinka. Ekologija (gyvenimo būdas mieste ir kaime, aplinkos apsauga, šalies flora ir fauna, dabarties ekologijos problemos, jų sprendimo būdai). Klimatas. 

Kalbos struktūros

Daiktavardis

  • Skaičiuotiniai/neskaičiuotiniai daiktavardžiai. (Countable /uncountable nouns; some / any / no / little / a little / few / a few /a lot of / many / much)
  • Artikeliai (Articles a / an; the
  • Daugiskaitos sudarymas (Plural forms)
  • Savybinis linksnis (Possessive case)

Būdvardis

  • Būdvardžių laipsniavimas (Degrees of adjectives

Prieveiksmis

  • Prieveiksmių vartojimas (very, too, quite, rather, so, neither /nor)

Veiksmažodis

  • Veiksmažodžio laikai (Present Simple, Present Continuous, Present Perfect, Present Perfect Continuous; Past Simple, Past Continuous, Past Perfect, Past Perfect Continuous)
  • Ateities reiškimo būdai (Future Simple; Be going to; Present Simple; Present Continuous; Future Continuous)
  • Sąlygos sakiniai (Conditional sentences Type 0, 1 ,2, 3; Wishes)
  • Neveikiamoji rūšis (Passive Voice)
  • Netiesioginė kalba (Reported Speech – statements, questions, commands, requests)
  • Modaliniai veiksmažodžiai
  • Bendraties ir gerundijaus vartojimas (Infinitive or –ing form)

Prielinksniai

  • Vietos, laiko, krypties, prielinksniai. Prielinksninės frazės.

Sintaksė

  • Žodžių tvarka pagrindiniame ir šalutiniame sakiniuose;
  • Įvairaus tipo klausimų sudarymas ir žodžių tvarka juose (Yes, no questions or general, WH- or special, alternative, tag  questions);
  • Teksto siejimo frazių ir sudėtingesnių jungtukų vartojimas sudėtiniuose sakiniuose. 
  • Žodžių daryba (Word formation)

VOKIEČIŲ KALBA

Vadovėliai Beste Freunde A1.1-B.1.1 (Lektionen: 1-39)

Tikrinami gebėjimai

  • Skaitomo teksto supratimas (globalus ir selektyvus);
  • Kalbos struktūrų ir žodyno praktinis pritaikymas (paklausti, atsakyti, paaiškinti, pagrįsti, nurodyti priežastį, apibūdinti / aprašyti asmenį, situaciją, išreikšti nuomonę, įvertinti, suformuluoti pasiūlymą, teikti patarimus). Papasakoti apie praeities įvykius ir ateities planus.
  • Turėti žinių apie vokiškai kalbančių šalių santvarką, regionus, šventes, tradicijas, gyvenimo būdo bruožus, mokyklų sistemą.

Temos

  • Das bin ich: Aussehen, Charakter.
  • Wohnen: Zimmer, Möbel.
  • Kleidung, Mode.
  • Schule: Stundenplan. Schulfächer, außerschulische Aktivitäten.
  • Freizeit, Hobbys.
  • Feste und Traditionen. Geschenke
  • Verkehr. Wegbeschreibung.
  • Sehenswürdigkeiten.
  • Konsum: Einkaufen.
  • Klima, Wetter.
  • Ernährung. Schulessen. Rezepte.
  • Medien: Computer, Internet, Apps, Fernsehen, Sendungen.

Kalbos struktūros

Veiksmažodis:

  • Veiksmažodžio laikai: Präsens, Präteritum, Perfekt, Futur I Aktiv;
  • Modaliniai veiksmažodžiai.
  • Sangrąžiniai veiksmažodžiai (Reflexivverben).
  • Veiksmažodžiai su atskiriamais ir neatskiriamais priešdėliais.
  • Liepiamoji nuosaka (Imperativ).
  • Tariamoji nuosaka (Konjunktiv II) (würde + Infinitiv, wäre, hätte)
  • Veiksmažodžiai su prielinksniais (Beste Freunde B1.1, psl. 103-104)
  • Būdvardžiai su prielinksniais (stolz sein auf Akk., begeistert sein von Dat. , böse/wütend sein auf Akk., neugierig sein auf Akk., schädlich sein für Akk., traurig sein über Akk., zufrieden sein mit Dat., beschäftigt sein mit Dat., eifersüchtig sein auf Akk.)

Daiktavardis:

  • 4 linksniai, sudurtiniai daiktavardžiai.

Prielinksniai:

  • Kintamieji prielinksniai (Wechselpräpositionen) su Dativ ir Akkusativ linksniais (auf, über, unter, vor, hinter, an, neben, zwischen, in) vietai ir krypčiai nusakyti.   
  • Prielinksniai su Dativ: aus, bei, mit, nach, von, zu, seit.
  • Prielinksniai su Akkusativ: bis, durch, für, ohne, gegen, um.
  • Laiko prielinksniai: im, am, um.

Būdvardis:

  • Derinimas su daiktavardžiu po žymimojo ir nežymimojo artikelio, be artikelio.

Įvardis:

  • Asmeniniai, savybiniai įvardžiai Nominativ, Dativ, Akkusativ linksniuose.
  • Sangrąžiniai įvardžiai Akkusativ ir Dativ linksniuose.
  • Beasmenis įvardis man. Veiksmažodžių junginiai su  beasmeniu įvardžiu es.
  • Santykinis įvardis (der, die, das).

Sintaksė:

  • Žodžių tvarka (Pagrindinis ir šalutinis sakinys).
  • Šalutiniai sakiniai su jungtukais: weil, dass, obwohl, wenn
  • Klausiamieji šalutiniai sakiniai. Klausiamieji sakiniai su ob.
  • Sudėtinių pagrindinių sakinių jungimas su jungtukais und, aber, denn, oder.